PROGRAMA

18 val.
Etnokultūros centras
Daržų g. 10
Paroda vyks iki spalio15 d.

Tradicinių žydų karpinių paroda

“Istorijos iškirptos popieriuje. Inspiruojančios žydų tradicijos”

Darbų autorė Agata Szepe (Lenkija)

Parodoje – rankų darbo popieriaus karpiniai, įkvėpti tradicinių žydų karpinių stiliaus, populiarių temų ir simbolikos. Eksponuojamuose kūriniuose Agata Szepe remiasi vacui stilistika (sudėtingi ornamentai, figūros užpildo visą meno kūrinio erdvę), tradicijomis, būdingomis žydų karpinių stiliams, bei jas savitai interpretuoja. Religinės ir buities temos, sakiniai hebrajų kalba A. Szepe karpiniuose asociatyviai persipina su buvusia, įsivaizduojama, esama pasaulio žydų istorija.

Daugiau informacijos apie autorę:

Agata Szepe yra Varšuvos universiteto Hebrajų studijų katedros doktorantė. Jos aistra – popieriaus karpiniai, įkvėpti žydų karpinių tradicijų, hebrajų rašto, modernaus meno pavyzdžių. A.Szepe karpiniai buvo eksponuojami POLIN muziejuje Varšuvoje (Lenkija), Rabbinatsmuseum Braunsbach (Vokietija). Taip pat autorės kūriniai buvo publikuojamižurnale „New Republic“ (JAV). A. Szepe veda ekskursijas hebrajų kalba Varšuvoje.

17 val.
Kultūrų komunikacijų centro Meno kiemo patalpos
Bažnyčių g. 4
Trukmė iki 2 val.

Kūrybinės dirbtuvės

„Tradiciniai žydų popieriaus karpiniai“

Dirbtuvėse jų dalyviai sužinos žydų karpinių istoriją, simboliką ir sąsajas su žydų kultūra bei religija. Taip pat kurs savo popieriaus karpinius, įkvėptus tradicinio žydų meno.

Tradiciniai žydų popieriaus karpiniai buvo populiarūs žydų aškenazių liaudies mene prieškaryje Vidurio ir Rytų Europoje. Kartu su tradiciniais lenkų liaudies karpiniais žydų karpiniai jau XX amžiaus pradžioje sulaukė etnografų, tokių kaip Regina Lilienthal, susidomėjimo. Popierinių karpinių tradicija beveik visiškai išnyko Antrojo pasaulinio karo metu. Šią savitą tradiciją atgaivino nūdienos menininkai. Stebėtino grožio, reikalaujančius neįtikėtino kruopštumo popieriaus karpinius dažniausiai kuria menininkai Izraelyje ir Lenkijoje.

Kūrybines dirbtuves ves menininkė Agata Szepe.
Reikalingomis priemonėmis aprūpins organizatoriai.
Dirbtuvėse bendrausime anglų kalba, padedant vertėjai.
Dalyvavimas tik su Galimybių pasu.
Dalyvių skaičius ribotas todėl būtina registracija:
ruta.gotika@gmail.com

17 val.
I.Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ filialas
Kauno g. 49
Trukmė 1 val. 39 min.

Filmas

„Maištautojas“ (The Unorthodox)

2018 | Izraelis | rež. Erilan Malka | komedija, drama

“Daugelis dalykų, kurie iš tiesų yra didingi, prasideda nuo vieno žmogaus, kuriam tiesiog viskas įkyrėjo.“  1983 m. Kai Yakov‘o Cohen‘o dukra dėl etninių priežasčių yra pašalinama iš mokyklos, jis nusprendžia nepasiduoti. Yakov‘as, Jeruzalės spaustuvininkas, yra paprastas tėvas, neturintis nei pinigų, naudingų ryšių ir politinės patirties. Tačiau vedamas stiprios valios ir aistros jis siekia, jog pasaulietiškiau mastantys sefardų žydai galėtų gyventi oriai ir išdidžiai gilių tradicijų sukaustytoje Jaruzalėje. Yakov‘as su dviem draugais įkuria pirmąją politinę partiją etniniu pagrindu. Jie atstovauja savo žmonėms, o ne kostiumuotiems visuomenės tipams, kurie verda savo sultyse ir prasmės neturinčiose tradicijose. Jie paprasti žmonėms su žemiškomis problemomis, siekiantys pakilti iki viršūnės nuo žemiausio laiptelio. Jų kelyje prieš nusistovėjusią sistemą laukia daugybė smagių nesusipratimų, įniršio ir aistringos kovos.

Nežinodami politinio žaidimo taisyklių bičiuliai jas kuria čia pat. Trijulė pradeda vieną keisčiausių, nuostabiausių ir įkvepiančių rinkimų kampanijų, kurias Izraelis kada nors yra matęs. Dabar Sfarado sargybinių politinė partija, vadinama „Shas“. Šiandien ji yra didžiulė institucija, imperija ir prekės ženklas, darantis milžinišką įtaką visai žydų visuomenei. Filmas remiasi tikrais įvykiais ir tikru politiniu judėjimu bei nominuotas 14-kai Izraelio kino akademijos apdovanojimų.

Hebrajų kalba su lietuviškais subtitrais
Anonsas: 

17.30 val.
I.Kanto viešosios bibliotekos Meno skyrius
Janonio g. 9

Paskaita/diskusija

„Kaip rabio Izraelio Salanterio ‘Musaro judėjimas’ paveikė tradicinę žydų švietimo sistemą.“

„Musar judėjimas“, kurį pradėjo Lietuvoje rabis Izraelis Salanteris (XIX a.), šalia tradicinių šventų dalykų studijavimo reikalavo taip pat asmenybės charakterio ugdymo. Ne visos tradicinių rabiniškų studijų aukštesniosios institucijos (ješivos) įtraukė į savo programą musaro (asmenybės charakterio ugdymo knygų) studijavimą ir atitinkamas savianalizės ir saviugdos praktikas. Telšių ješivos pavyzdys yra ypatingai įdomus. Rabio Salanterio idėjos traukė ir kai kuriuos žydų verslininkus, tokius kaip pirklys Visockis, kuris įkūrė plačiai žinomą Visockio arbatžolių firmą. Rabio Salanterio pasekėjai XX a. pradžioje sukūrė visą tinklą ješivų, kuriose buvo priimtos pastarojo idėjos, tačiau ne visi turėjo tokias pačias musaro vizijas. Dėl šios priežasties atsirado skirtingos “musaro” kaip ugdymo projekto, mokyklos.

Paskaitos autorė ir vedėja Vilniaus universiteto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros Filosofijos fakulteto dėstytoja dr. doc. Aušrele Pažėraite.

Daugiau informacijos apie lektorę:

Dr. doc. A. Pažėraitė yra Lietuvos žydų minties istorikė ir autorė trijų knygų: “Litvakiško ortodoksinio judaizmo formavimasis Lietuvoje XIX a.”(Versus aureus, 2005), “Nesuk į kelią iš takelio: Lietuvos žydų religinės ir filosofinės minties trajektorijos”(VU, 2019) ir “Religinio žmogaus atsakomybė: Lietuvos žydų rabiniška mintis tarp racionalizmo ir chasidiško misticizmo”(VU, 2020). Vilniaus universitete baigusi magistrines filosofijos bei religijos studijas, Kauno Vytauto Didžiojo universitete 2003 metais už apgintą disertaciją “Rabis Izraelis Salanteris ir Musar judėjimas Lietuvoje XIX a.”įgijo istorijos mokslų daktaro laipsnį. Nuo 1998 metų Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centre (dabar Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedra) dėsto įvairias Religijų istorijos ir žydų minties istorijos disciplinas.

17 val.
I.Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ filialas
Kauno g. 49
Trukmė 1 val. 33 min.

Filmas

“Ašerio likimai” (Scaffolding)

2017 | Izraelis, Lenkija | rež. Matan Yair | drama, trileris

Septyniolikmetis Ašeris visada buvo impulsyvus rūpesčių kėlėjas. Jam sunku susikaupti mokykloje, jis dažnai jaučia įniršį ir potraukį į smurtą, tačiau taip pat yra apdovanotas žavesiu ir išmintimi įgyta gatvėse. Nors griežtas tėvas jį mato kaip natūralų šeimos statybų verslo įpėdinį, Ašeris randa kitą vyrišką pavyzdį – intelektualų literatūros mokytoją Rami su kuriuo užmezga ypatingą ryšį. Patekęs tarp dviejų pasaulių, Ašeris ieško galimybės kitokiam gyvenimui nei numatė jo tėvas. Tačiau įvykus netikėtai tragedijai jis turi išlaikyti svarbiausią brandos testą.

Gyvenimiška drama apie brandą ir sunkius pasirinkimus.

Filmas pristatytas 8 Izraelio kino akademijos nominacijoms.
Hebrajų kalba su lietuviškais subtitrais
Anonsas: 

15 val.
Klaipėdos m. „Vėtrungės” gimnazija
Gedminų g. 5

Intelektualus komandinis žaidimas protmūšis pagal Icchoko Mero (1934–2014) romaną

„Lygiosios trunka akimirką.“

Įtraukiančiame žaidime, reikalaujančiame tiek žinių, tiek loginio mąstymo dalyvaus trys komandos iš trijų Klaipėdos miesto gimnazijų. Žaidimo metu vyresnių klasių mokiniai patikrins savo žinias apie žydų kilmės rašytoją ir jo vieną žinomiausių knygų „Lygiosios trunka akimirką.“

Dalyvaus mokytojai: Dainius Sobeckis, Klaipėdos m. „Vėtrungės“ gimnazija, Gitana Gugevičiūtė, Klaipėdos m. „Varpo”gimnazija, Nijolė Kepenienė, Klaipėdos m. “Aitvaro” gimnazija.

Klaipėdos m.„Vėtrugės“, „Varpo“, „Aitvaro“ gimnazijų gimnazistai.

18 val. val.
Klaipėdos Žydų bendruomenės namai
Sinagogų g. 3

 Degustacija. Laukiami maisto gurmanai.

Norite susipažinti su žydų kulinariniu paveldu? Valgykite!

Šiame renginyje maisto ragavimas neatrodys tik banalus kasdienos ritualas. Priešingai, susibūrimas jaukioje, nepažįstamų, viliojančių maisto kvapų pripildytoje aplinkoje, leis susipažinti su tradiciniais žydų patiekalais, jų gaminimo subtilybėmis. Tuo pačiu suteiks galimybes pasikalbėti dviejų kultūrų, žydų ir lietuvių, tarpusavio supratimo, sugyvenimo, kultūrinės tapatybės, istorinės atminties temomis šiandienos dinamiškai kintančiame ir ne visada draugiškame pasaulyje.

Turėsime unikalią galimybę ragauti tradicinius žydų patiekalus: hacilim, faršmak, challah, Senajame Testamente minėtą humusą ir kitus.

Žydų kulinarinį kūrybiškumą, tradicinius patiekalus ir jų gaminimo taisykles pristatys Eleonora Elimport.

Dalyvavimas tik su Galimybių pasu.
Dalyvių skaičius ribotas todėl būtina registracija:
ruta.gotika@gmail.com

17 val.
I. Simonaitytės viešoji biblioteka
H. Manto g. 25
Trukmė 1 val. 47 min.

Filmas

“Tėve mūsų” (Our Father)

2016 | Izraelis | rež. Meny Yaesh | drama

Tamsiu paros metu griežtas, bet garbingas Ovadia Rachmim‘as dirba Tel Avivo naktinio klubo apsauginiu. Tačiau dienomis gyvenimas su žmona Rachel nemažiau įtemptas dėl jų nesėkmingų pastangų susilaukti vaiko. Norėdamas išgelbėti savo santuoką, pinigų neturintis Ovadia eina dirbti pas smulkų gangsterį ir renka skolas, jog galėtų susimokėti už brangų žmonos vaisingumo gydymą. Gydimui sėkmingai klostantis Rachel pagaliau pastoja. Tačiau Ovadia tapęs tėvu patiria moralinį konfliktą ir jam vis sunkiau ištrūkti iš nusikalstamo pasaulio pogrindžio. Jo galutinis bandymas išsilaisvinti iš smurto ir nusikaltimų kupino gyvenimo verčia jį priimti sudėtingą sprendimą – apsaugoti šeimą ar išduoti draugus.

„Tėve mūsų“ kritikų laikomas geriausiu Izraelio filmu apie nusikalstamą pasaulį. Tamsi ir nepagrąžinta paklydusio tėvo istorija yra gavusi net 12 Izraelio kino akademijos nominacijų.

Hebrajų kalba su lietuviškais subtitrais
Anonsas: 

17 val.
I. Simonaitytės viešoji biblioteka
H. Manto g. 25
Trukmė 1 val. 39 min.

Filmas

„Paskutinis ansamblis Libane“ (The Last Band in Lebanon)

2016 | Izraelis | rež. Itzik Kricheli, Ben Bachar | komedija

Shlomi, Assafas ir Kobi yra Izraelio kariuomenės roko grupės nariai, linksminantys karius, tarnaujančius Libane. Vieną dieną atsibudę roko ansamblio nariai pastebi, jog Izraelio kariuomenė pasitraukė iš Libano ir paliko juos priešo teritorijoje. Norėdami grįžti namo, trys patrakėliai pradeda pavojų kupiną kelionę. Jie susiduria su vietinėmis nusikaltėlių gaujomis bei negailestinga Libano kariuomene, įsipainioja į narkotikų pergabenimo aferą. Nepaisant, jog vietoj ginklų jie turi tik gitaras, kulkos visur skraido virš galvų greitai ir pasiutusiai.

Milžiniškos sėkmės Izraelyje sulaukusi komedija – juoką balsu provokuojantis filmas apie armijos bičiulius. Čia pilna absurdiškos komedijos elementų, romantikos ir muzikos.

Hebrajų kalba su lietuviškais subtitrais
Anonsas:

18 val.
Etnokultūros centras
Daržų g. 10

Paskaita / diskusija

„Rabino Isaak’o Rülf’o idėjos ir jų kaita“

Klaipėdos Sinagogos bendruomenės (Synagogen Gemeinde) rabinas, aktyvus visuomenės veikėjas, filosofas, vienas sionistinio judėjimo vadovų bei publicistas Isaak‘as Rülf‘as yra tapęs XIX a. antrosios pusės Klaipėdos vaizdinio dalimi. Būtent su I. Rülf‘o veikla yra siejamas ir žydų bendruomenių Klaipėdoje socialinio ir kultūrinio gyvenimo suklestėjimas. Kita vertus, Klaipėdoje ne tik kaip šiauriausiai nutolusiame Rytų Prūsijos mieste, bet ir kaip „paribio“ su Rusija erdvėje I. Rülf‘as susidūrė su socialiniais, kultūriniais bei politiniais iššūkiais, kurie formavo jo pažiūras: jeigu 1865 m. į Klaipėdą I. Rülf‘as atvyko kaip emancipacuotas judėjų tikybos vokietis, tai 1897 m. jis jau buvo persiėmęs musar idėjomis bei tapęs dvasiniu religinio sionizmo lyderiu. Dr. H. Vitkaus paskaitoje siekiama aptarti veiksnius, paskatinusius tokią I. Rülf‘o pozicijos transformaciją bei jo politinių, socialinių bei kultūrinių („gyvenimiškos filosofijos“) idėjų kaitą.

Paskaitos autoriusir vedėjas Klaipėdos universitetoBaltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto dr. H. Vitkus.

Daugiau informacijos apie lektorių:

14 val.
I. Simonaitytės viešojoje bibliotekos Gerlacho palėpė
H. Manto g. 25
Trukmė 2 val.

Susitikimas

Klaipėdos žydų teatras „Šatil“

Klaipėdoje veikia žydų bendruomenės teatras „Šatil“, kuris buvo įkurtas 1988-89 metais.”Šatil” reiškia “želmuo.“ Teatras gyvavo neilgai, nes Lietuvai atgavus nepriklausomybę teatro trupės narių dauguma išvyko į Izraelį. Tik dėka entuziastingų, teatrą mylinčių žmonių mes vėl galime matyti Klaipėdos žydų teatro “Šatil” pastatymus.

Maloniai kviečiame jus susitikti su teatru „Šatil“, kurio aktoriai vaidins spektaklių “Mamulės”, “Mes – astronautai”, “Man baisus pasaulis, kuriame nėra tavęs” ištraukas.

Spektaklio „Mamulės“ tema – aktualūs įvykiai Ukrainoje. Pagrindinės veikėjos -trys skirtingų tautybių moterys. Jos yra geriausios draugės, pasiryžusios paguldyti galvą viena už kitą. Staiga pasikeitus politinėms aplinkybėms jos ima kivirčytis.

Komedijoje “Mes astronautai” matysime žydų šeimos paveikslą su visais gyvuojančiais stereotipais apie žydus: vedybos tik su tos pačios tautos asmeniu, besąlygiškas tradicijų ir protėvių patirties paisymas ir panašiai. Deja, žmones „ištinkanti“ Meilė neboja jokių stereotipų ir taisyklių. Visa šeima priversta rinktis- laimiga sūnaus meilė ar besąlygiškas tradicijų laikymasis?

Pjesė “Man baisus pasaulis, kuriame nėra tavęs” pasakoja apie jauną merginą, kuriai pavyko pabėgti iš traukinio, vežančio žydus į koncentracijos stovyklą. Besilaukiančią žydaitę priglaudė valstietė. Rūsyje mergina pagimdė neišnešiotą vaikelį. Supratusi, kad likdama su mažyliu ji sukels jam pavojų, mergina paliko kūdikį auginti valstietei.

Kūrinių autorė Asia Kotliar
Režisierius Nerijus Gedminas
Spektaklių ištraukos vaidinamos rusų kalba.

VISI RENGINIAI NEMOKAMI!

Renginių metu bus fotografuojama ir filmuojama.
Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose,
kurie bus skelbiami socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje.

Esant karantino ribojimams, lankytojų prašoma laikytis saugumo reikalavimų.
Dalyvavimas renginiuose galimas tik su Galimybių pasu. Atsiprašome už nepatogumus.