2025 METŲ PROGRAMA
VISI RENGINIAI NEMOKAMI!
Jau penktą kartą Tarptautinis žydų kultūros festivalis „Šalom visuos kraštuos“ sveikina Klaipėdą!
Kviesdami Jus, mieli bičiuliai, į festivalio renginius mes, kukli festivalio organizatorių komanda susimąstėme – penki metai daug ar mažai… Pradėtas festivalis nuo nedrąsios idėjos ir penkių metų bėgyje „užaugintas“ iki aukšto profesionalumo vienintelio tokio festivalio Lietuvoje. Kasmet į festivalį jo dalyviai: muzikos atlikėjai, lektoriai, rašytojai, mokslininkai, filmų kūrėjai atvyksta iš visos Europos. Festivalio renginius lanko įvairaus amžiaus, skirtingų pomėgių klaipėdiečiai, regionų gyventojai. Festivalis jau turi nemažą ratą savo draugų, partnerių, rėmėjų. Pagrindinis Tarptautinio žydų kultūros festivalio „Šalom visuos kraštuos“ rėmėjas Klaipėdos miesto savivaldybė.
2025 m. festivalio renginiai skirti minėti YIVO 100-mečio sukaktį, pristatyti žydų literatūrą, jidiš tarmę.
YIVO – visame pasaulyje garsus, Lietuvoje (Vilniuje) tarpukaryje veikęs, Žydų mokslo institutas savo laiku (1925 m.) įkurtas išsaugoti ir tirti Rytų Europos žydų istoriją ir kultūrą.
Šiuo metu, Niujorke veikiančio instituto archyvuose yra daugiau kaip 23 mln. unikalių eksponatų, jo bibliotekoje yra daugiau kaip 400 tūkst. tomų rašytinės informacijos. Tai didžiausias tokių studijų šaltinis pasaulyje. Festivalio metu surengtoje parodoje klaipėdiečiai turės unikalią galimybę detaliai susipažinti su YIVO istorija.
Jidiš tarmė, dar vadinta litviš arba litviše jidiš, išplitusi Rytų Europoje jidiš iki 19 a. buvo dažniausiai vartojama kaip aškenazių žydų, gyvenusių ir Lietuvos teritorijoje, tarmė. 20 a. pradžioje 99 % Lietuvoje gyvenusių žydų jidiš laikė gimtąja kalba. Ji buvo dėstoma kai kuriose mokyklose. Deja, po Holokausto jidiš tarmės vartojančiųjų skaičius labai sumenko, tačiau neišnyko.
Išgirsti apie YIVO, turtingą jidiš tarmę, žydų literatūrą, pradėtą kurti prieš 3000 metų ir dar apie daugybę įdomių dalykų ateik į festivalio „Šalom visuos kraštuos“ renginius. Mes lauksim Jūsų, mieli bičiuliai, visą rugsėjį Klaipėdoje, Salantuose, Gargžduose.
Būk su mumis ir tarp mūsų!
17.30 val.
Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka
Muzikos ir scenos menų skaitykla
H. Manto g. 25
Trukmė 1 val.
Nuotolinis pokalbis
Jidiš literatūra tarpukario Lietuvoje: „vienui vieni“?
Po Pirmojo pasaulinio karo pasirodė daug grožinių ir publicistikos tekstų apie karo metu patirtas negandas, visų pirma – priverstinį žydų iškeldinimą 1915 m. ir jo sukeltą tapatumo krizę. 3-ajame dešimtmetyje Lietuvos jidiš rašytojų kūrinius buvo persmelkęs atskirties, susvetimėjimo, vienatvės pojūtis, tačiau 4-ajame dešimtmetyje imta aktyviai teigti naują Lietuvos žydų, organiškai susijusių su Lietuva, tapatumą.
Šiame pokalbyje bus pristatomi tarpukario laikotarpio (1918–1940) Lietuvos jidiš rašytojai, literatūrinės grupės ir leidiniai, apžvelgiama kūrinių problematikos raida.
Paskaitos autorė ir vedėja Akvilė Grigoravičiūtė
Akvilė Grigoravičiūtė yra jidiš literatūros tyrinėtoja, vertėja, bendradarbiauja su Jidiš kalbos ir kultūros centro „Medem“ biblioteka Paryžiuje.
Paskaitos vedėja bus prisijungusi per Microsoft Teams programą. Dalyviai, negalintys atvykti į paskaitą bibliotekoje turės galimybę prisijungti per Microsoft Teams programą. Prisijungimo nuoroda: https://shorturl.at/7ZIkN
17.30 val.
Klaipėdos m. sav. I. Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinys
Taikos pr. 81A
Trukmė 1 val. 50 min.
Filmas
„Septyni palaiminimai“
1969 | Izraelis | rež. Ayelet Menahemi | komedija/drama
Jauna moteris grįžta į Izraelį švęsti savo vestuvių. Septynių dienų šventimo laikotarpiu (pagal žydų tradiciją Sheva Brachot) ji susiduria su šeimos paslaptimis, ilgai slėptu skausmu ir sudėtingais santykiais su artimaisiais. Už šventinės nuotaikos slepiasi gilūs kultūriniai, emociniai ir istoriniai sluoksniai, ypač akcentuojant Sefardų žydų (marokiečių kilmės) tradicijas.
Filmas yra apdovanotas prizais 10-tyje nominacijų ir laimėjęs aukščiausią apdovanojimą Izraelio „Oskarų“ konkurse 2023 m.
Filmas subtitruotas lietuviškai.
Filmas – Izraelio ambasados Lietuvoje vykdomo projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ dalis.
Dėkojame Izraelio ambasadai Vilniuje už paramą organizuojant filmo peržiūrą.
17.30 val.
Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka
H. Manto g. 25
Trukmė 1 val. 30 min.
Vakaras skirtas Leonido Donskio atminimui
Leonidas Donskis – filosofas, kultūros istorikas, intelektualas, estetas
Kartais yra sakoma, kad nepakeičiamų nėra. Šis teiginys nėra teisingas kuomet kalbama apie iškilias ir išskirtines asmenybes. Klaipėdoje gimusio filosofo ir viešojo intelektualo Leonido Donskio (1960-2016) įžvalgų trūksta vertinant dabartinius įvykius pasaulyje ir Lietuvoje.
Jo pateiktas problemų matymas ir jų analizė pasižymėjo plačia erudicija, nenukrypdavo į kraštutinumus ir išlaikydavo moralinius principus.
Leonido Donskio atminimui skirtame renginyje bus kalbama apie Leonido Donskio akademinę biografiją ir karjerą XX–XXI amžiaus įvykių kontekstuose, veikimą politikoje, jo pažiūras ir jų intelektualinę sklaidą.
Renginio metu veiks Leonido Donskio išleistų knygų ir straipsnių paroda iš Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos fondų bei prof. V. Vareikio asmeninės bibliotekos.
Vakarą ves prof. dr. Vygantas Vareikis, Klaipėdos universitetas.
Vakaro dalyviai: doc.dr. Povilas Žakaitis, Klaipėdos universitetas, Linas Poška.
Foto: Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.
17 val.
Klaipėdos m. sav. I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyrius
J. Janonio g. 9
Paroda vyks iki spalio 11 d.
Paroda
„YIVO bičiuliai. Vilniaus YIVO institutas ir tarpukario žydų pasaulis“
Vilniuje 1925 m. įsteigtas Žydų mokslo institutas YIVO atliko kritiškai svarbų vaidmenį renkant ir studijuojant Europos ir pasaulio žydų istoriją, jidiš kalbą, senovinę ir modernią literatūrą bei liaudies kūrybą, žydų teatrą, pedagogiką ir jaunimo problemas, socialinį ir ekonominį žydų gyvenimą. Nacių okupacijos nutraukta instituto veikla Vilniuje buvo pratęsta Niujorke, kur YIVO veikia ir šiandien. Paroda, kurią sudaro Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos kolekcijos dokumentai, atspindi platų vilnietiško YIVO akademinių ir socialinių ryšių bei atliktų darbų spektrą.
Parodą pristatys Rasa Stakauskaitė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vyriausioji tyrėja. R. Stakauskaitė dirba su Judaikos kolekcijos tyrimais ir pristatymu visuomenei, organizuoja renginius, susijusius su žydų kultūros paveldu.
Daugiau apie parodą >>>
Dėkojame už paramą
18 val.
Klaipėdos m. sav. I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyrius
J. Janonio g. 9
Trukmė 1 val.
Paskaita
„Tarp poezijos, muzikos ir dailės: Arno Nadelio (1878–1943) fenomenas“
Vilniuje gimęs ir pirmuosius dvylika metų augęs, vėliau Karaliaučiuje ir Berlyne gyvenęs fenomenalus menininkas Arnas Nadelis (1878–1943) garsėjo įvairiais talentais ir visapusiškomis veiklomis: buvo poetas, dramaturgas, vertėjas, aranžuotojas, muzikologas, muzikos publicistas ir kolekcininkas, kompozitorius, chormeisteris, pianistas, vargonininkas, dailininkas. Nacizmo metais A. Nadelio, kaip ir visų žydų menininkų, kūryba buvo priskirta „degeneracinio meno“ kategorijai ir uždrausta, jis pats buvo nužudytas Aušvico koncentracijos stovykloje, o didžioji jo kūrybos ir gausaus archyvo dalis buvo sunaikinta. Šia paskaita siekiama sugrąžinti A. Nadelį į daugiatautės Lietuvos kultūros istorijos akiratį.
Paskaitos autorė ir vedėja muzikologė dr. Kamilė Rupeikaitė Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė.
Dr. K. Rupeikaitė yra paskelbusi mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose, monografiją Dialogai: Kompozitorius Anatolijus Šenderovas (2020). Tarp jos mokslinių interesų – muzika Šventajame Rašte, daugiakultūriai muzikos kontekstai, Lietuvos žydų muzikos kultūra, biblinių motyvų vartosena profesionaliojoje muzikoje.
13.15 val.
Vytauto Didžiojo gimnazija
Konferencijų salė
S. Daukanto g.31
Kūrybinio skaitymo popietė
„Dukters meilės dovana“. Trudi Birger istorija
Ar meilė gali išgelbėti gyvybę?
Ar pasakojimas iš praeities ir šiandieną gali tapti įkvėpimu nepasiduoti sunkiose gyvenimo situacijose?
Trudi Birger būdama keturiolikos metų išgyveno Holokaustą – kartu su mama ji patyrė geto siaubą, nepakeliamai sunkius darbus koncentracijos stovyklose ir nuolatinę mirties baimę. Jas išsaugojo nepalaužiama valia, pasitikėjimas viena kita ir begalinė abipusė meilė.
Šiandien Trudi istorija – tai ne tik liudijimas apie išlikimą, bet ir dovana jaunajai kartai, priminimas, kad net ir sunkiausiu metu galima išsaugoti žmogiškumą.
Vytauto Didžiojo gimnazijos mokiniai, vadovaujami mokytojos Redos Veličkaitės, perteiks šią įkvepiančią istoriją kūrybiniu skaitymu.
17.30 val.
Klaipėdos m. sav. I. Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinys
Molo g. 60
Trukmė 1 val.
Pokalbis
„Juokimės su žydais“
5785 metus, na gal kokiom 5 dienom mažiau, žmoniją gelbėja juokas.
Tironai sakydavo: valdyk drąsiai, kol liaudis verkia, bėk kada liaudis pradeda juoktis.
Juokas – gyvenimo vitaminai. Jų nereikia pirkti, juos reikia gauti, jais reikia dalintis virtuvėje, ant suoliuko prie namo ar draugų susibėgime.
Nepakartojamo žydų humoro pasaulį atskleis pasakojimais ir anekdotais Daumantas Todesas.
D. Todesas yra Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas, žydų bendruomenės „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ steigėjas, daugelio meno projektų iniciatorius.
17 val.
Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka
H. Manto g. 25
Trukmė 2 val. 30 min.
Filmo peržiūra ir pokalbis
„Aleksandro Štromo laisvės horizontai: žmogus, idėjos, laikas“
Kviečiame į renginį, skirtą iškiliam politologui, mąstytojui ir disidentui Aleksandrui Štromui (1931–1999). Renginio metu žiūrėsime filmą „Aleksandro Štromo laisvės horizontai“ (filmo kūrėjai O. Bivenienė, I.Bereznickas, S. Sondeckis, jaun.) ir kalbėsime apie šios asmenybės svarbą Lietuvos ir Europos intelektinėje istorijoje.
Filmas „Aleksandro Štromo laisvės horizontai“, tai, tarsi, pokalbis su A. Štromu, kuriame jo gyvenimo kelią ir idėjas komentuoja bendražygiai, šeimos nariai, politikai bei kultūros atstovai: Prezidentas Valdas Adamkus, Tomas Venclova, Leonidas Donskis, Irena Veisaitė ir kt.
Per šiuos autentiškus pasakojimus atskleidžiama visa A. Štromo gyvenimo trajektorija: nuo vaikystės tarpukario Kaune, mokslų katalikiškoje gimnazijoje su bendraklasiais Vytautu Kavoliu ir Juliumi Šmulkščiu, iki pasaulyje pripažinto politologo, Taikos studijų eksperto.
Nuo 1974 m. iki 1999-ųjų A. Štromas buvo Taikos studijų vyresnysis mokslinis bendradarbis Bradfordo universiteto Taikos studijų koledže, politologijos dėstytoju Salfordo universiteto Sociologijos ir politikos studijų (1978–1981) bei Politikos ir šių laikų istorijos (1981–1983) katedrose. 1989-aisiais A. Štromas persikėlė į JAV, kur gavo nuolatinę politologijos profesoriaus vietą Hillsdeilo koledže Mičigano valstijoje.
A. Štromas yra laikomas vienu svarbiausių XX a. lietuvių politikos filosofų, kurio vardas minimas greta tokių mąstytojų kaip Hannah Arendt, Karl R. Popperis, Leszek Kołakowski ir kitų.
Vakaro svečiai – vienas filmo kūrėjų Saulius Sondeckis (jaun.) ir prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius.
17.30 val.
Klaipėdos m. sav. I. Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinys
Taikos pr. 81A
Trukmė 90 min.
Filmas
„Laukimo menas“
2019 | Izraelis | rež. Erez Tadmor | komedija
Liran ir Tali jauna izraeliečių pora, kupina meilės ir vilčių. Jie svajoja apie šeimą, apie pirmąjį kūdikio verksmą savo namuose. Tačiau jų kelias į tėvystę netikėtai tampa ilga ir skausminga vaisingumo procedūrų odisėja.Tai, kas iš pradžių atrodė kaip paprasta medicininė pagalba, virsta sudėtinga, emocijų kupina kelione, pilna nesėkmių, abejonių ir skaudžių išbandymų. Vienas po kito žlugę bandymai negrįžtamai keičia jų kasdienybę – išbando jų kantrybę, tikėjimą ir… meilę. Ar jų jausmai išliks? Ar meilė įveiks neviltį?
Filmas subtitruotas lietuviškai.
Filmas – Izraelio ambasados Lietuvoje vykdomo projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ dalis.
Dėkojame Izraelio ambasadai Vilniuje už paramą organizuojant filmo peržiūrą.
16 val.
Salantų kultūros centras
A. Salio g. 4, Salantai
Paroda vyks iki spalio 31 d.
Paroda
„Talitai, Kapotos, Parišalai. Pasakojimas apie Lenkijos žydų drabužius nuo viduramžių iki XX amžiaus“
Parodoje eksponuojama 10 senųjų kostiumų, rekonstruotų remiantis Lenkijos žydų pasakojimais, rašytiniais šaltiniais ir iškarpomis. Dalis atkurtų drabužių pasiūti iš originalių prieškario audinių, rastų sename žydų name Senajame Sonče.
Į Salantų kultūros centrą atkeliauja šios parodos lydimieji tekstai (stendai, kuriuos parengė fondo „Nomena Rosae“ bendradarbis Maciejus Walesekas). Taip pat pamatysite atkurtų kostiumų nuotraukas bei virtualų pasakojimą apie Lenkijos žydų aprangos istoriją.
Dėkojame Lenkijos institutui Vilniuje už paramą organizuojant parodą
15 val.
Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno bažnyčia
Savanorių g. 4
Trukmė 1 val. 30 min.
Koncertas
„Sofijos kelionės. Jidiš balsai iš praeities“
Inge Mandos – vokalas, rečitatyvas
Hans-Christian Jaenicke – smuikas
Klemens Kaatz – fortepijonas, akordeonas
Sovietų–žydų muzikos etnologė Sofija Magid (1892–1954) žinojo, kad turi labai mažai laiko išgelbėti nykstančią jidiš muzikinę kultūrą nuo užmaršties. Nešina fonografais ir vaškinėmis plokštelėmis Sofija keliavo per kaimus ir miestelius, įrašydama jidiš atliekamas dainas ateities kartoms. Dainos, kurias etnologė surinko Voluinės štetluose (šiaurės Ukraina ir pietų Baltarusija) ir jos pačios asmenybė tapo ansamblio „WAKS“ kūrybos šaltiniu.
Detali informacija: www.ingemandos.de
Daugiau apie atlikėjus >>>
Foto Cyrille Guignard
Dėkojame už paramą
17.30 val.
LDS Klaipėdos skyrius
Bažnyčių g.6
Trukmė 1 val.
Pokalbis
„Lietuvos žydų menas Pietų Afrikoje“
Lietuvos žydų sukurtas menas Pietų Afrikoje atspindi unikalų kultūrinį ir istorinį paveldą, susiformavusį per litvakų migracijos bangas XIX–XX amžiuje. Daugelis Lietuvos žydų kilmės menininkų Pietų Afrikoje kūrė darbus, kurie jungė Europos modernizmo tradicijas su vietinėmis temomis ir kontekstu. Jų kūryba dažnai atspindėjo identiteto, diasporos ir socialinio teisingumo temas, kurios buvo aktualios tiek jų bendruomenei, tiek platesnei Pietų Afrikos visuomenei.
Dr. Karina Simonson yra meno istorikė ir dėstytoja, dirbanti Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute. Ji yra įgijusi magistro laipsnį Keiptauno universitete, o vėliau apgynusi daktaro disertaciją apie Pietų Afrikos žydų fotografiją ir jos socio-politinį kontekstą Vilniaus dailės akademijoje.
17.30 val.
Klaipėdos m. sav. I. Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinys
Taikos pr. 81A
Trukmė 90 min.
Filmas
„Štai ir mes“
2020 | Izraelis | rež. Nir Bergman | drama
Aharonas visą savo gyvenimą paskyrė sūnui Uri – jautriam, pasaulį savaip suvokiančiam jaunuoliui, turinčiam autizmo spektro sutrikimą. Sūnų ir jį auginantį tėvą sieja stiprus tarpusavio ryšys, atrodytų, saugantis nuo visko aplink. Viena po kitos bėga dienos, užpildytos įprasta rutina. Uri suauga, ateina metas atsisveikinti, nes jis turi persikelti į specializuotą globos įstaigą. Aharonas, bijodamas, kad Uri dar nepasiruošęs palikti saugių namų, nusprendžia pabėgti kartu su juo. Bet ar tai Uri nepasiruošęs palikti namų? O gal tėvas, tiesiog, bijo likti vienas?
Tai jautri, subtili istorija apie beatodairišką meilę ir sudėtingą tėvystės dovaną.
Filmas subtitruotas lietuviškai.
Filmas – Izraelio ambasados Lietuvoje vykdomo projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ dalis.
Dėkojame Izraelio ambasadai Vilniuje už paramą organizuojant filmo peržiūrą.
Rugsėjo 25 d. 10.30
Gargždų krašto muziejus
Sodo g.5, Gargždai
Rugsėjo 26 d. 17.30 val.
Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras
Daržų g. 10
Trukmė 1 val.
Filmas
„Kas pasiliks“
Dėl nenumatytų aplinkybių rugsėjo 26 d. filmo peržiūra atšaukta.
Izraelio aktorė Hadas Kalderon keliauja į Lietuvą, norėdama geriau pažinti savo senelį Abraomą Sutzkeverį. Sekdama senelio dienoraščio pėdsakais, ji tyrinėja jo ankstyvą gyvenimą Vilniuje ir išlikimą Holokausto metu.
Abraomas Sutzkeveris (1913–2010)- žymus jidiš poetas, kurį „The New York Times“ vadino „didžiausiu Holokausto poetu“. Jo kūryba įkvėpta jaunystės Sibire ir Vilniuje, dvasinės ir fizinės kovos Antrojo pasaulinio karo metais bei gyvenimo po karo Izraelyje.
Dokumentiniame filme susipina šeimos namų vaizdo įrašai, naujai įrašyti interviu ir archyviniai įrašai, įskaitant Sutzkeverio liudijimą Niurnbergo procese. Poezijos skaitymai ir asmeninės refleksijos apie partizaninį pasipriešinimą nacistams, atskleidžia kaip poetas bandė suvokti Holokausto tragediją ir jos pasekmes.
Sekdama senelio pasakojimus, Kalderon tyrinėja kalbos, geografinės erdvės ir laiko ribas, o žiūrovai kviečiami pažinti įžymaus poeto Abraomo Sutzkeverio pasaulį per asmeninę šeimos istoriją ir atmintį.
Filmą pristatys viena jo kūrėjų Christa Whitney. Jidiš knygų centro (JAV) Wexlerio gyvosios atminties projekto vadovė.
Filmas subtitruotas lietuviškai.
Daugiau apie filmo kūrėjas >>>
18.30 val.
MS Teams programa
Trukmė 1 val.
Nuotolinis pokalbis
„Lietuvos žydų menas Pietų Afrikoje“
Kviečiame jungtis nuotolinei paskaitai „Lietuvos žydų menas Pietų Afrikoje“.
Renginio metu meno istorikė dr. Karina Simonson pristatys Lietuvos žydų kilmės menininkų kūrybą Pietų Afrikoje, aptars diasporos tapatybės ir modernizmo sąveikas vizualiajame mene. Sužinosite apie unikalų litvakų indėlį į Pietų Afrikos kultūrinį paveldą.Paskaitą skaitys dr. Karina Simonson, meno istorikė ir Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytoja.
Prisijungimo nuoroda: https://shorturl.at/Rcxu8
18 val.
Klaipėdos m. sav. I. Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinys
Molo g. 60
Trukmė 1 val.
Paskaita nuotoliu
„Poetės žydės. Moterų kūrybos balsai žodyje ir muzikoje“
Šioje paskaitoje prof. Habil. dr. Urszula Ulla Chowaniec pristatys novatorišką 1927 m. Ezros Korman sudarytą antologiją „Yidishe dikhterins“ (Jidiš poetės) – pirmąjį leidinį, visiškai skirtą moterų balsams jidiš poezijoje. Tai reikšmingas literatūros istorijos įvykis, liudijantis žydų moterų kūrybos įvairovę, modernistinius eksperimentus ir jų pastangas atrasti vietą jidiš kultūriniame lauke.
Paskaitoje literatūros analizė derinama su gyvais poečių biografiniais portretais, leidžiančiais pažinti jų asmenines ir kūrybines istorijas – dažnai pamirštas, bet itin svarbias bendrame literatūros ir kultūros kontekste.
Renginio metu dalyviai taip pat patirs išskirtinę muzikinę patirtį: penki jidiš kalba sukurti eilėraščiai bus pristatyti kaip dainos – gyvi, jausmingi tekstai, kurie peržengia laiko, kalbos ir kultūros ribas bei atgimsta naujame skambesyje.
Tai susitikimas su istorija, atmintimi ir muzika.
Urszula „Ulla“ Chowaniec yra literatūros profesorė, habilituota mokslų daktarė, dėstanti lenkų ir jidiš moterų kūrybą Lundo (Švedija) universitete Kalbų ir literatūros katedroje bei Paideia – Europos žydų studijų institute Stokholme. Ji yra knygos Melancholija keliaujančiuose kūnuose šiuolaikinėje Lenkijos moterų literatūroje (2015) autorė. Dr. U. Chowaniec parengė kritinį apžvalginį tyrimą apie Ireną Krzywicką, XX a. 2–3 dešimtmečio lenkų-žydų rašytoją feministę. Dr. U. Chowaniec moksliniai tyrimai ir dėstymas orientuojasi į moterų balsus, žydų tapatybę bei literatūros, atminties ir migracijos sąveiką.
Paskaita bus verčiama į lietuvių kalbą.
Paskaitos prisijungimo nuoroda: https://zoom.us/j/94795314448
17.30 val.
Klaipėdos m. sav. I. Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinys
Taikos pr. 81A
Trukmė 1 val.
Trumpametražių filmų vakaras
„Sūnus“
Avinoamas ir Barakas, tėvas ir sūnus, gyvena kibuce, esančiame visai šalia Gazos ruožo. Karo grėsmės banga priverčia juos kiekvieną savitai reaguoti į nestabilią realybę. Kai vieną naktį Barako vidinė įtampa pasiekia kraštutinę ribą, Avinoamas turi priimti sūnaus emocijų naštą – tyliai, be žodžių, kaip moka tik tėvas. Tai jautrus ir įtemptas pasakojimas apie artimus ryšius, emocinę kovą ir gyvenimą nuolatinės grėsmės fone.
Filmo kūrėjas Yahavas Winneris buvo nužudytas Hamas teroristų per spalio 7-osios žudynes.
2023 | Izraelis | rež. Yahav Winner | drama
„Juodoji trasa“
Mažas berniukas Eviah bando susitaikyti su skaudžia motinos netektimi. Sielvartas, bejėgiškumas ir visiška neviltis veda jį prie minties apie negrįžtamą pasirinkimą. Norint įveikti šią tamsą, jam reikės turėti drąsos įrodyti sau pačiam, kad jo viduje slypi drąsa ir stiprybė ištverti kone viską. Ir būtent bauginantis vandens atrakcionas tampa būdu tokiam įrodymui.
Izraelio režisierius Uri Lotanas apibūdina šį filmą kaip „pasakojimą apie vaikystę, netektį, brandą.“
Filmas pelnė Publikos apdovanojimą 2022m. Britų animacijos apdovanojimuose ir buvo nominuotas „Oskarams“ kaip geriausias animacinis trumpametražis filmas.
2021 | Izraelis, JK | rež. Uri Lotan | animacinis | 11 min
„Nacionalinis vidurkis“
Avi Kohenas ką tik sužinojo, kad jis – pats vidutiniškiausias žmogus pasaulyje. Per naktį jis, visai to nenorėdamas, tampa nacionaline ikona ir žaibiškai išgarsėja. Savo entuziastingos žmonos dėka, vyras nusprendžia paversti šią netikėtą „šlovę“ verslo idėja – tačiau viskas pasisuka visai ne taip, kaip tikėtasi.
2015 | Izraelis | rež. Yaniv Segalovich | komedija| 17 min.
Filmai subtitruoti lietuviškai.
Filmai – Izraelio ambasados Lietuvoje vykdomo projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ dalis.
Dėkojame Izraelio ambasadai Vilniuje už paramą organizuojant filmų peržiūrą.