„Memelyje žydai pasirodė, ko gero, XV amžiuje, nors pirmajame dokumente jie paminėti 1567 metais. Beje, apie juos galima kalbėti su didele išlyga – 1567 metų balandžio 20 dieną Prūsijos didysis hercogas Albrechtas visiems žydams skyrė 21 dienos terminą išvykti iš miesto ir niekada į jį negrįžti. Draudimas galiojo iki XVII amžiaus vidurio. 

Tik 1662 metais žydams (suprantama, ne visiems, bet vienam konkrečiam komersantui) buvo dovanota teisė apsigyventi mieste – Brandenburgo kurfiursto Fridricho Vilhelmo valia. Jis buvo suinteresuotas stiprinti prekybos ryšius su Memeliu.“

Klaipėdos universiteto mokslininkai Vasilijus Safronovas ir Hektoras Vitkus teigia, jog ankstyvaisiais naujaisiais laikais žydų tautybės asmenys Prūsijos miestuose nebuvo itin pageidaujami. Labai retas išimtis sudarė vadinamieji privilegijuotieji žydai, kurie gaudavo valdovo teisinę apsaugą, t. y. dažniausiai „uždirbdavę“ ją savo ekonominiais gabumais ir finansine įtaka.

„Patogi vieta (stambus neužšalantis uostas ir autonomija toli nuo Prūsijos sostinės) bei sėkminga konjunktūra (tarkime, Krymo karas, izoliavęs Rusiją nuo įprastų prekybos kelių) pastebimai padidino žydų gyventojų Memelyje skaičių: 1813 metais – 45 žmonės, 1867 m. – 887, 1880 m. – 1214. Pirmoji žydų šeima, gavusi vietos gyventojų teises, buvo iš Tarogeno (Tauragės) atvykęs Beras Kogenas su sūnumis Josifu, Aronu ir Šmueliu. Memelyje jie pasivadino Valdais ir čia pradėjo stambią prekybą anglimi. Krašto ekonomikoje žydai užėmė nemenką vietą, įkūrė daug maisto produktų gamybos, medžio apdirbimo, tekstilės, laivų remonto pramonės įmonių. Jie buvo tarp kurorto verslo pionierių – tarkime, antrasis Juodkrantėje pastatytas (XIX amžiaus pabaigoje) didelis viešbutis buvo pavadintas „Tel Avivas“ (išvertus iš senovės žydų kalbos – „Pavasario kalva“).

Pirmąją pasaulyje gintaro kasyklą greta Juodkrantės taip pat įkūrė Memelio verslininkai žydai Vilhelmas Stantjenas ir Moricas Bekeris.“

Iki II pasaulinio karo Klaipėdoje veikė keturios sinagogos, du sporto klubai, žydų kultūros bendruomenė, istorijos ir literatūros klubas, moterų sionisčių organizacija, gyvavo kamerinis orkestras. Dar 19 a. Klaipėdoje spausdinto ir iki šiol Vokietijoje leidžiamo dienraščio  „Memeler Dampfboote“ (liet.”Klaipėdos garlaivis”) redaktorius Arye Sheinhaus įsteigė hebrajų kalbos būrelį. Būtent šio žmogaus iniciatyva Memėlyje veikė hebrajų kalba kalbančių vaikų darželis.

1938 m. Memėlyje gyveno 6000 žydų, t. y. 12,5% visų gyventojų.

„Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą, žydai bėgo į Lietuvą, daugiausiai į Kauną. 1940 metais sovietų kariuomenei okupavus Baltijos šalis, daugelis jų tapo Stalino lagerių kaliniais. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, ši nelaimė juos išgelbėjo – 1941 metais hitlerininkams užgrobus Lietuvą, išgyveno tik vienetai (Lietuvoje buvo nužudyta 220 tūkstančiai žydų, t.y. apie 90 proc. čia gyvenusių žydų).“

1967 m. Klaipėdoje (buv. Memėlyje) buvo likę 1000 žydų. Jokios žydų organizacijos mieste jau neveikė.

„Šiandien Klaipėdoje veikia žydų bendruomenės centras, kuriame dabar yra apie 300 narių. Žydų bendruomenės memorialinėse kapinėse pasodinta tujų alėja su atminimo ženklu, Grįžgatvio gatvėje galima išvysti atminimo lentą skirtą Lietuvos žydų kilmės verslininkui, sionizmo veikėjui, Izraelio vėliavos ir valiutos pavadinimo autoriui Dovydui Volfsonui (angl. David Wolffsohn). Nuo 2006 metų Klaipėdoje gyvena ir dirba rabinas rebas Nosonas Veršubskis.“

Šaltiniai: 
klaipeda.diena.lt
dbs.anumuseum.org
lrt.lt
klaipedatravel.lt