2024 METŲ PROGRAMA
VISI RENGINIAI NEMOKAMI!
Tarptautinis žydų kultūros festivalis „Šalom visuos kraštuos“ sveikina Klaipėdą!
Nors nei Klaipėdos meras, nei Lietuvos kultūros taryba neskyrė finansavimo festivaliui, kurio metu planuota profesionaliai, įvairiais aspektais pristatyti žydų tautos muziką, festivalis įvyks. Tiesa, nebus daugelio kruopščiai planuotų renginių, neatvyks dalis garbių, talentingų atlikėjų, o festivalio komanda dirbs be jokio atlygio… bet festivalis „Šalom visuos kraštuos“ vyks! Vyks tokio festivalio reikšmę supratusių ir įvertinusių institucijų, dosnios širdies žmonių, geranoriškai nusiteikusių atlikėjų, festivalio partnerių dėka.
2024 m. festivalio renginiai koncentruosis į žydų muziką. T. y. bus siekiama profesionaliai pažvelgti į skirtingų žydų visuomenių: Aškenazių, Sefardų muziką, kurios pradžia minima dar prieš Kristų, ir kuri visiškai nežinoma Lietuvoje. Organizuojant kamerinius koncertus, garso meno performansą, paskaitas bus pristatoma žydų muzikos istorija, žydų muzikinės tradicijos bei įtakos pasaulio muzikos raidai.
Visą rugsėjo mėnesį kviesime jus susitikti su žydų tautos muzika sakralia ir pasaulietine, patirti jos grožį, įvairovę, kuklumą ir didybę. Kviesime susipažinti su pasauliui žinomais, o Lietuvoje net neminimais, šios muzikos kūrėjais, pasimatyti su žydų muzikos kūrinių atlikėjais, tyrėjais, puoselėtojais.
Labai lauksime visų festivalio draugų, bičiulių, kultūrą, meną gerbiančių ir mylinčių žmonių.
Šiemet festivalio renginiai vyks ne tik Klaipėdoje, bet ir Salantuose, Gargžduose.
Būk su mumis ir tarp mūsų!
20 val.
Malūno tvenkinio teritorija
Tarp Kooperacijos, Mokyklos ir Tilžės gatvių
Koordinatės: 55.707033, 21.154823
Trukmė 1 val.
Garso meno performansas
„PLAUKIKAI (& NEPLAUKIANTYS)“
Viename vaizdingiausių Klaipėdos parkų menininkai Rochus Aust ir Verena Barié atliks garso meno performansą „PLAUKIKAI (& NEPLAUKIANTYS)“.
„Man, kaip vokiečių menininkui, žydų kultūra, jos pažinimas ir puoselėjimas buvo ir yra aktualu. Visada yra Šoa kontekstas. Ir šis kontekstas yra platus, tarsi visur esantis, kalbant ne tik apie žydų istoriją, bet apie civilizacijos istoriją apskritai. Analizuodamas šią situaciją, galvoju ar šiandieną įmanoma, jei įmanoma tai kokiu būdu, konstruoti naują, būtent teigiamą požiūrį, nuostatą, suvokimą kito, istoriškai ir geografiškai buvusio labai artimo, atžvilgiu… Nėra galimybės peršokti epochas laiko mašina, neįmanoma gyventi, tarsi, didžiausias žmonijos katastrofa nebūtų vykusi.. Bet įmanoma be išankstinių nuostatų išmokti priimti, suprasti kitą, kitokį nei aš pats.
Laivai keliauja vandenynais lydimi savo, vandens ir gyventojų vandens gelmėse keliamų garsų. Laivų mechanizmų skleidžiami garsai nuolat kinta, taikosi prie esamos aplinkos, laivams judant. Būtent taip įsivaizduoju idealias sąlygas gyvenimui planetoje – keičiantis ir prisitaikant.
Atspėk, kaip tai gali būti susiję su žydų kultūra..“
Teksto ir performanso autorius garso menininkas Rochus Aust.
Performansą „PLAUKIKAI (& NEPLAUKIANTYS)“ remia Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės Kultūros ir Mokslo ministerija.
19 val.
Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno bažnyčia
Savanorių g. 4
Trukmė 1 val.
Koncertas
„Žydų malda“
Koncertas „Žydų malda“ kviečia išgirsti pakankamai retą, dviejų muzikos instrumentų vargonų ir alto, muzikinį dialogą, kuris jums, mieli festivalio bičiuliai, leis pajausti išskirtinį garsinį potyrį.
Įvairūs klasikinės muzikos kūriniai, skambėsiantys koncerte, apjungs turtingą žydų muzikinės liturgijos ir vargonų muzikos tradiciją. Repertuare išgirsime vokiečių kompozitoriaus Max Bruch (1838-1920) kūrinį „Kol Nidre“, austrų kompozitoriaus E.Bloch (1880-1959) kūrinį „Malda“ bei kitus įdomius, įvairiais laikmečiais sukurtus, reikšmingus pasaulinėje muzikos panoramoje, kūrinius.
XIX amžiaus pradžioje reformatų sinagogose atsiradus vargonams, formavosi nauja žydų muzikos kryptis. Tradicionalistai žydai, įžvelgę „krikščioninimo“ požymius vargonų naudojime sinagogose pamaldų metu, aršiai ginčijosi. Begalinės diskusijos kilo dėl to ar galima vargonuoti šeštadieniais ir švenčių dienomis, o jei galima tai ar žydų kilmės muzikantas gali būti vargonininku? Poleminės diskusijos vyko ir bendruomenėse, ir rabinų konferencijose.
https://holocaustmusic.ort.org/music/organ-music/
Koncertą atliks smuikininkas Semjon Kalinovsky ir vargonininkas prof. Torsten Laux (Vokietija).
Koncerto programa >>>
Nuoširdžiai dėkojame fondo Stauder Stifftung atstovui gerb. prof. dr. Wolfgang Freiherr von Stetten, skyrusiam finansinę paramą atlikėjų vizitui.
17.30 val.
Klaipėdos m. savivaldybės Tautinių kultūrų centras
K. Donelaičio g. 6B
Trukmė 1 val.
Koncertas
„Žymios Austrijos kompozitorės žydės“
Nacių okupacinio režimo metu (1938-1945) jų gyvenimo pagrindinė užduotis buvo išlikti.
Išgyventi fiziškai, nepalūžti morališkai, rasti savyje jėgų kurti muziką. Būti moterimi, būti žyde, būti menininke buvo didžiulis to laiko iššūkis. Deja, daugumos šių menininkių vardai šiandieną pamiršti.
Profesionalių muzikių Andrea Schwab ir Joanna Niederdorfer tikslas yra sugrąžinti žydžių moterų menininkių kūrybą pasauliui. Turėsime unikalią progą išgirsti Josefine Auspitz-Winter (1873-1943), Hilde Loewe-Flatter (1895-1976), Anita Lelewer (1915-2012) ir kitų, žymių Austrijos žydžių moterų kompozitorių, kūrybą.
Atlikėja Andrea Schwab yra išleidusi knygą, skirtą prisiminti Austrijoje gyvenusias ir kūrusias žydų tautybės kompozitores.
Koncertą atliks mecosopranas Andrea Schwab ir pianistė Joanna Niederdorfer (Austrija)
Daugiau apie atlikėjas >>>
Už galimybę klausyti festivalio koncerto širdingai dėkojame Austrijos ambasadai.
17 val.
Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka
Muzikos ir scenos menų skaitykla (Audioteka)
H. Manto g. 25
Trukmė 1 val.
Paskaita
„Tarp poezijos, muzikos ir dailės: Arno Nadelio (1878–1943) fenomenas“
Dėl nenumatytų aplinkybių paskaita atšaukta.
Vilniuje gimęs ir pirmuosius dvylika metų augęs, vėliau Karaliaučiuje ir Berlyne gyvenęs fenomenalus menininkas Arnas Nadelis (1878–1943) garsėjo įvairiais talentais ir visapusiškomis veiklomis: buvo poetas, dramaturgas, vertėjas, aranžuotojas, muzikologas, muzikos publicistas ir kolekcininkas, kompozitorius, chormeisteris, pianistas, vargonininkas, dailininkas. Gilindamasis į jam rūpėjusį Europos žydų muzikinį paveldą, savo kūryboje A. Nadelis išlaikė prigimtines litvakiškas šaknis, kartu autentiškai absorbuodamas ir vokiškąją kultūrą.
Nacizmo metais A. Nadelio, kaip ir visų žydų menininkų, kūryba buvo priskirta „degeneracinio meno“ kategorijai ir uždrausta, jis pats buvo nužudytas Aušvico koncentracijos stovykloje, o didžioji jo kūrybos ir gausaus archyvo dalis buvo sunaikinta. Tai prisidėjo prie jo užmaršties. Šia paskaita siekiama sugrąžinti A. Nadelį į daugiatautės Lietuvos kultūros istorijos akiratį: pasitelkiant išlikusius šaltinius, atsiminimus, pastarųjų dešimtmečių tyrinėjimus, pristatomi A. Nadelio gyvenimo bei kūrybos etapai Vilniuje, Karaliaučiuje ir Berlyne.
Paskaitos autorė ir vedėja muzikologė doc. dr. K. Rupeikaitė
Daugiau apie lektorę >>>
17.30 val.
Klaipėdos m. sav. I. Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinys
Taikos pr. 81A
Trukmė 1 val. 50 min.
Filmas
„Mūsiškiai žydai muzikai“
2017 | Lietuva | rež. S.Sondeckis (jaun.) | dokumentinis
Dokumentinis filmas „Mūsiškiai žydai muzika“ (2017 m.), sukurtas Sauliaus Sondeckio jaun. yra skirtas Anapilin išėjusio pasaulinio garso dirigento maestro Sauliaus Sondeckio atminimui.
Filme, kuriame pristatomi 26 muzikai-litvakai nuo XX a. pirmosios pusės iki šių dienų gausu dokumentinės, ikonografinės medžiagos, surinktos Lietuvos, Izraelio, JAV, Rusijos archyvuose, muziejuose, privačiuose archyvuose. Filme net 832 nuotraukos. Skamba 33 kompozitorių 50 kūrinių ištraukos.
17 val.
Salantų kultūros centras (buv. sinagoga)
A.Salio g.4
Trukmė 1 val.
Koncertas
„Valerijos klezmer muzikos karieta“
Festivalin ir vėl atrieda siautulingos klezmer muzikos pilna Valerijos klezmerių muzikos karieta! Žaismingi, kibirkščiuojantys akordeono, tūbos, klarneto ir būgnų pasažai nepaliks abejingo nei vieno, atėjusio „pakeliauti“ Valerijos karieta po linksmą klezmerių muzikos pasaulį.
Koncerto programoje klezmerių ir egzotiškų balkanų melodijų aranžuotės, jidiš ir hebrajų kalba atliekamos dainos, originalūs klezmerių kūriniai, kuriuos parašė kvarteto įkūrėja ir vadovė klarnetininkė Valeria Conte.
Koncertą organizuoja ir finansuoja Salantų kultūros centras.
Daugiau apie atlikėjus >>>
Foto: www.valeriaclarinetta.com
17 val.
Gargždų krašto muziejus
Sodo g.5
Trukmė 1 val.
Paskaita
„Dainuoti gyvenimą. Nechama Lifšicaitė“
Nechamą Lifšicaitė (1927–2017), dar kitaip vadinama žydų lakštingala. Nechama karjerą pradėjusi kaip operos solistė, dėl meilės savo tėvų kalbai, netrukus užkariavo Lietuvos, tuometinės Sovietų Sąjungos, o vėliau ir Izraelio, Amerikos bei kitų šalių scenas jidiš dainomis, atliekamomis tik jai vienai būdinga savita maniera. Savo išraiškingais gestais ir unikaliu balsu dainininkė įkūnijo pražudytos bendruomenės gyventojus: siuvėją, rabiną, ješivos studentą ir kt. Dėl aktyvios paramos tėvynainiams Vakarų žiniasklaida ją vadino nutildytu Sovietų Sąjungos žydų balsu. Išvykusi į Izraelį Nechama niekada nepamiršo gimtosios Lietuvos.
Apie Nechamos Lifšicaitės gyvenimą ir kūrybą mums papasakos istorikė, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejininkės-parodų kuratorė Aušra Rožankevičiūtė.
Paskaitą finansuoja ir koordinuoja Gargždų krašto muziejus.
17.30 val.
Klaipėdos m. savivaldybės Tautinių kultūrų centras
K. Donelaičio g. 6B
Trukmė 1 val.15 min.
Paskaita
„Atrakinti Ispaniją. Sefardų žydų istorija, muzika, kultūra“
Pirmą kartą Klaipėdoje kalbėsimės apie Sefardų žydų istoriją ir kultūrą.
Sužinosime pagrindinius faktus apie žydų išvarymą iš viduramžių Ispanijos, sefardų diasporos formavimąsi ir pokyčius, kuriuos ji patyrė XIX ir XX a. Kalbėsimės apie ladino kalbos ypatybes ir dabartinę situaciją, nes būtent kalba yra vienas pagrindinių „raktų“ norint suprasti sefardų kultūrą. Turėsime unikalią galimybę susipažinti su sefardų muzika papročiais, literatūra.
Paskaitos autorė ir vedėja doc.dr. Agnieszka August-Zarębska
Daugiau apie lektorę >>>
Paskaita verčiama į lietuvių kalbą.
* „Sefardai (pagal biblinės šalies Sefarado, tapatinamos su Ispanija, pavadinimą), viduramžiais Ispanijoje ir Portugalijoje gyvenę žydai ir jų palikuoniai. 15 amžiaus pabaigoje iš Ispanijos išvyti žydai apsigyveno
Šiaurės Afrikoje (Maroke, Alžyre) ir Osmanų imperijoje, vėliau Prancūzijoje, Olandijoje, Anglijoje, Italijoje (didžiausi sefardų susitelkimo centrai buvo Salonikai ir Amsterdamas). Sefardai ilgai išsaugojo
gimtąją Ispanijos žydų kalbą, <…> savitą literatūrą, religinius papročius“.
https://www.vle.lt/straipsnis/sefardai/
*Ladino kalba– romanų kalba (indoeuropiečių kalbų šeima), kuri susidarė žydų sefardų bendruomenėje senosios ispanų kalbos pagrindu. Ladino kalbos pagrindą sudaro ispanų kalba – jos pietinės, andalūziškos tarmės.Ladino kalba Europoje iš esmės išnyko. Ją išsaugojo sefardai,
persikėlę į Izraelį tačiau jaunesnioji karta perėjo prie hebrajų kalbos.
https://lt.wikipedia.org/wiki/Ladino_kalba
Už galimybę klausyti paskaitą širdingai dėkojame Lenkijos institutui Vilniuje
17 val.
Klaipėdos m. savivaldybės Tautinių kultūrų centras
K. Donelaičio g. 6B
Trukmė 1 val.
Paskaita
„Chazanut. Didieji XX amžiaus dainininkai“
Pirmą kartą Klaipėdoje turėsime unikalią galimybę susipažinti su garsiausiais 20 a. Aškenazių chazanais (arba kantoriais) dainininkais. Chazanut (arba chazonos) reiškia tradicinį kantorinį giedojimą judaizme. Kantorius, jo giedojimas buvo ir yra įprasta žydų pamaldų dalis sinagogose. Lydimas choro profesionalus kantorius savo balsu gali priversti net verkti besimeldžiantį.
Gershon Sirota, vadintas žydų Karuzo, Mordechai Hershman, and Yossele Rosenblatt – tai tik keli vardai kantorių, „aukso“ raidėmis įrašyti į garsiausių pasaulyje kantorių būrį.
Paskaitoje, kurią skaitys vienas žymiausių klezmer muzikos tradicijas puoselėjančių smuikininkų Markas Kovnatskiy, bus eksponuojami archyviniai įrašai, vaizdo įrašai, fotografijos.
Mark Kovnatskiy yra pripažintas smuikininkas, kompozitorius, dėstytojas ir jidiš šokio ekspertas, įsikūręs Hamburge, Vokietijoje. Jis koncertavo ir dėstė daugelyje muzikos festivalių visame pasaulyje nuo Šiaurės Amerikos iki Japonijos.
Daugiau apie lektorių: >>>
19 val.
Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno bažnyčia
Savanorių g. 4
Trukmė 1 val.
Koncertas
„Žydiška siela“
Atlikėjai virtuozai smuikininkas, kompozitorius Mark Kovnatskiy ir pianistas, nepriekaištingai įvaldęs grojimą akordeonu, Dr. Alan Bern kviečia mus į unikalią, nei vieno abejingo nepaliksiančią, nepakartojamą pažintį su jidiš muzika.
Dueto atliekamame koncerte girdėsime tradicinius klezmerių kūrinius, kompozitoriaus litvako Josef Achron, rusų-žydų kompozitoriaus Joel Engel ir pačių atlikėjų sukurtus muzikinius kūrinius.
Pianistas/akordeonistas dr. Alan Bern yra jidiš muzikos atgimimo pradininkas, jau 40 metų puoselėjantis jidiš muziką tarptautiniu mastu. Jis koncertavo su Itzhak Perlman ir „Brave Old World“, o 1999 m. įkūrė „Yiddish Summer Weimar“ – svarbiausią Europoje festivalį, skirtą žydų
tautos muzikai.
Jo jaunesnysis kolega, smuikininkas Mark Kovnatskiy groja su Hamburgo Klezmer Band ir Joel Rubin Klezmer Ensemble. M.Kovnatskiy, vienas iš nedaugelio muzikų, aktyviai plėtojančių senąjį autentišką klezmer muzikos atlikimą.
Koncertą atliks smuikininkas Mark Kovnatskiy ir pianistas, akordeonistas Dr. Alan Bern (Vokietija)
Daugiau apie atlikėjus >>>
Foto: Shendl Copitman
Už galimybę klausyti festivalio uždarymo koncertą širdingai dėkojame Vokietijos ambasadai Vilniuje
Renginių metu bus fotografuojama ir filmuojama.
Jūs galite būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie bus socialinių tinklų paskyrose, įvairiose žiniasklaidos priemonėse.